Fęrsluflokkur: Vķsindi og fręši

Uppfinning sem getur valdiš straumhvörfum ķ framleišslu vistvęnnar orku

Dagblaš alžżšunnar, sem Ķslendingar hafa aldrei kallaš Alžżšublašiš, greinir frį žvķ ķ dag (į morgun, žrišjudaginn 12. aprķl) aš kķnverskum vķsindamönnum hafi tekist aš bśa til sólarrafhlöšur sem framleiša rafmagn į sólrķkum dögum sem ķ rigningu.
Rafhlöšurnar eru hśšašar meš grafķmi sem hefur ofurleišni. Ķ regnvatninu eru żmis efni sem mynda rafhlešslu. Enn eru žó žessar rafhlöšur ekki samkeppnishęfar viš ašrar sólarrafhlöšur, en vķsindamennirnir halda žvķ fram aš hér sé um enn eitt skrefiš aš ręša ķ fjölbreyttum orkugjöfum sem eru vistvęnir.
Hér er frétt blašsins.

 


Agalķtil oršręša

Oršręšan į Ķslandi er meš ólķkindum og hśn viršist lķtiš skįna.

Ķ umręšužętti Gķsla Marteins Baldurssonar ķ morgun var rętt viš framsóknarrįšherran Sigurš Inga Jóhannsson, sem gegnir stöšu umhverfisrįšherra. Sitthvaš var fróšlegt ķ vištalinu. En žegar kom aš umfjöllun um rammaįętlun og stękkun eša breytingar į frišlandinu ķ Žjórsįrverum žyrmdi yfir suma hlustendur.

Rįšherra fullyrti ķ vištalinu aš hann hygšist fara aš rįšum fagfólks. En žegar žįttarstjórnandi žjarmaši aš honum kom ķ ljós aš meš žvķ aš tjį sig į opinberum vettvangi um hugmyndir rįšherrans um svokallaša stękkun į frišlandinu vęru fagmenn farnir aš taka žįtt ķ stjórnmįlum og į honum mįtti skilja aš žar meš vęru fagmenn oršnir ómarktękir. Meš öšrum oršum: žeir sem hafa grundvallaš įlit sitt į stašreyndum mega ekki verja skošanir sķnar og śtskżra hvers vegna žęr eru eins og žęr eru. Žetta er hin frjįlsa umręša į Ķslandi įriš 2014!

Mönnum er misjafnlega lagiš aš tjį skošanir sķnar og žeir sem hafa vafasaman mįlstaš aš verja, hrekjast einatt undan spyrlum įn žess aš svara nokkru. Žannig fór fyrir rįšherranum. Žetta er žvķ mišur einkenni margra Ķslendinga og ķ hópi Framsóknar- og Sjįlfstęšismanna žykir höfundi žessa pistils hafa boriš of oft į žessu heilkenni. Vera mį aš žar sé um fordóma aš ręša, en dęmin eru žvķ mišur of mörg.

Fyrr ķ žęttinum var rętt viš nokkra einstaklinga um hugmyndir umhverfisrįšherra og einn višmęlenda Gķsla Marteins, Róbert Marshall, benti m.a. į hvaša afleišingar breytingar į frišlandi Žjórsįrvera gętu haft - ósnortnar vķšįttur hįlendisins yršu truflašar af svokallašri sjónmeingun.

Ég get rétt ķmyndaš mér hvernig sjónmeingun verki į žį sem vilja njóta ósnortins landslags meš sama hętti og hljóšmeingun nśtķmans truflar einatt žį sem vilja hlusta į hjartslįtt nįttśrunnar. Annar višmęlandinn minntist į aš nś žyrftu menn aš huga fremur aš žvķ til hvers ętti aš nota rafurmagniš, en ekki aš breyta vegna breytinganna.

Flest į žetta rętur aš rekja til žess agaleysis sem rķkir ķ umręšum og viš įkvaršanir. Hér į landi er einum of algengt aš rifiš sé nišur žaš sem ašrir telja sig hafa byggt upp og žegar völdum žeirra sleppit slęst kólfurinn ķ hina įttina. Ef ekki veršur horfiš af žessari braut og jafnan lamiš ķ gagnstęšar įttir, fer fyrir Ķslendingum eins og Lķkaböng į Hólum sem sprakk žegar lķk Jóns Arasonar og sona hans voru flutt aš Hólum įriš 1551. Hśn sprakk og einnig önnur klukkan ķ Landakirkju fjórum og hįlfri öld sķšar, vegna žess aš jafnan hefur veriš lamiš kólfinum į sömu svęši. Žannig monar samfélagiš undan Ķslendingum vegna sundurlyndis misviturra stjórnmįlamanna.


Ķsland nęr óžekkjanlegt frį įrinu 1865

 

Žingvellir eru gjörbreyttir frį įrinu 1865, segir Höršur Geirsson, sem nś fer um landiš og tekur ljósmyndir af stöšum sem ljósmyndašir voru hér į landi eftir įriš 1865. Hann segist hvergi hafa rekist į óbreytt umhverfi į feršum sķnum. Versta telur hann žó „eyšilegginguna" į Djśpavogi žar sem hann segir aš gamla hafnarstęšiš hafi veriš eyšilagt.

Höršur beitir sams konar ljósmyndatękni og notuš var ķ įrdaga ljósmyndanna. Hann tekur myndir į glerplötur, framkallar žęr sjįlfur og lakkar. Ljósmyndavélin er frį 1880, bandarķsk, en linsan er frönsk frį įrinu 1864.

Hęgt er aš hlusta į vištališ viš Hörš į slóšinni

http://www.hljod.blog.is/blog/hljod/entry/1179112/

 


Effersey eša Örfirisey

Ķ gęr kom Hjalti Kristgeirsson, hagfręšingur, ķ Lżšręšissetriš ķ Reykjavķkurakademķunni. Hann vakti mįls į żmsu sem tengist örnefnum į Ķslandi og ręddum viš żmsar skżringar į žeim auk žeirrar tilhneigingar aš reyna aš komast aš uppruna afbakašra örnefna meš žvķ aš fyrna žau.

Viš vorum sammįla um aš Örfirisey hefši heitiš Effersey ķ munni manna žegar viš komum til Reykjavķkur. Örfirisey vęri sķšari tķma mįlfyrning. Ekki hef ég kannaš hversu gamalt örnefniš Örfirisey er ķ heimildum, en ég sé viš skjóta athugun aš nafniš Effersey var žegar žekkt įriš 1700 og jafnvel fyrr.

Mannsnafniš Effer er til og ęttarnafniš Effersen einnig. Hvaš segja sagnfręšingar? Hefur einhver kaupmašur veriš ķ Hólminum sem heitiš hefur Effer eša veriš Effersen? Er žar komin skżring nafnsins Effersey? Sé svo, ber žį ekki aš taka žaš upp į nż? Žaš vęri veršugt verkefni handa nśverandi borgarstjórnarmeirihluta aš fį skoriš śr um žetta alvarlega mįl.


Žegar kóngur kom

Helgi Ingólfsson, sagnfręšingur og kennari viš Menntaskólann ķ Reykjavķk, hefur į undanförnum įrum sent frį sér nokkrar skįldsögur. Žar į mešal eru gamankenndar spennusögur sem hafa vakiš gleši og įhuga margra. Mį žar nefna bókina Lśin bein, en žar gerir Helgi aš gamni sķnu og fjallar um meintan fund helgs dóms hins sęla Žorlįks Skįlholtsbiskups. Żmislegt fer śrskeišis hjį fornleifafręšingum. Hundur žjóšminjavaršarins gleypir hinn helga dóm og sitthvaš fer öšruvķsi en ętlaš er.

Um sķšustu jól sendi Helgi frį sér nżja bók, „Kóngur kemur“. Sögusvišiš er Reykjavķk sumariš 1874 žegar Kristjįn konungur IX kom hingaš til lands aš heilsa upp į žegna sķna ķ tilefni 1000 įra afmęlis Ķslandsbyggšar. Stślka finnst myrt og sķšar kemur ķ ljós aš nżfęddu barni hennar hefur einnig veriš fyrirkomiš. Stślkan reynist hafa verišsżkt af sįrasótt og hverfist talsveršur hluti frįsagnarinnar um žann žįtt.

Fljótlega finnst moršingi fešginanna, en fašerni barnsins er haldiš leyndu žar til 15 įrum sķšar aš sögumašur, sem höfundur lętur segja söguna frį upphafi til enda, fęr aš vita hiš sanna ķ mįlinu.

Helgi viršist hafa rannsakaš ķtarlega heimildir um bęjarbraginn ķ Reykjavķk į žessum įrum og fléttar lżsingum į atburšum, sem uršu viš konungskomuna, listilega saman viš skįldskap sinn. Żmsar persónur śr bęjarlķfinu birtast mönnum ljóslifandi og żjaš er aš żmsum oršrómi sem gekk manna į milli um sitthvaš sem ekki var haft hįtt um.

Höfundur hefur jafna leyfi til žess aš skįlda ķ eyšurnar og bśa jafnvel til nżjan raunveruleika fjarri žvķ sem hefur sennilega nokkru sinni gerst žótt nafnkenndir einstaklingar eigi ķ hlut. Ķ lokin bólar žó į žvķ aš höfundur skjóti yfir markiš og skįldfįkurinn hlaupi meš hann ķ gönur. Žannig żjar heimildarmašur sögumannsins aš žvķ aš ašrar įstęšur hafi legiš aš baki žvķ aš Jón Siguršsson lét ekki sjį sig hér į landi įriš 1874 og gengur sį söguburšur žvert į kenningar flestra fręšimanna um žetta atriši.

Žaš skal ķtrekaš aš bók žessi er skemmtileg og vel samin. Mįlfariš er blendingur nśtķma ķslensku og žess mįls sem talaš var į mešal almśga og menntafólks ķ Reykjavķk. Lęršir menn sletta žżsku, dönsku, frönsku og latķnu og Jón Siguršsson jafnvel grķsku. Höfundur gętir žess žó aš žżša sletturnar žvķ aš ķslenskur almśgi skilur ekki latķnu nś į dögum fremur en įriš 1874. Einna helst skortir į aš Helgi lįti lęrša menn gera mun į tvķtölu og fleirtölu, en žaš mętti endurskoša, verši bókin gefin śt öšru sinni.

Endir bókarinnar žykir mér žó ķ ógešfelldara lagi. Aš vķsu reynir Helgi aš draga śr broddinum meš žvķ aš gera žann, sem žį er fjallaš um, mannlegri meš žvķ aš lįta lesendur skynja samśš hans og sorg vegna žess sem varš.

Engin įstęša er til aš żta undir persónudżrkun og sennilega eru Ķslendingar flestir yfir žaš hafnir aš lķta į Jón Siguršsson og Fjölnismenn gagnrżnislaust. Höfundi til afsökunar veršur sjįlfsagt aš telja fram žęr stašreyndir aš fjöldi gagna styšur sumt af žvķ sem hefši getaš gerst žótt raunveruleikinn hafi sjįlfsagt veriš annar.

Nišurstaša mķn er sś aš žrįtt fyrir fremur ógešfelldan endi hvet ég fólk til aš lesa bókina og njóta hennar. Dęmi svo hver og einn. Skįldskapurinn lżtur sķnum eigin lögmįlum.

Gagnrżni um bókina „Kóngur kemur“ birtist fyrst į žessari sķšu 14. žessa mįnašar. Ég kaus aš endurskoša pistilinn eftir įbendingar sem ég fékk ķ tölvupósti. Žį hafa höfundar žeirra tveggja athugasemda, sem birtust um žessa fęrslu, oršiš sammįla um aš žęr verši einnig fjarlęgšar.

arnthor.helgason@simnet.is


Framandi fiskur ķ Flśšaeldi

Ķ morgun birtist athyglisverš fréttaskżring eftir Įgśst Inga Jónsson ķ Morgunblašinu.

„Eldi į hvķtum matfiski gęti oršiš aš veruleika į Ķslandi nęstu įrin og eru t.d. Flśšir taldar įkjósanlegur stašur fyrir slķkt. Fiskar meš framandi nöfn eins og tilapia, baramundi og seabass yršu fóšrašir og aldir ķ slįturstęrš. Ekki skemmir fyrir aš fiskarnir eru gręnmetisętur aš hluta til og eldiš žvķ vel ķ sveit sett ķ žessu mikla landbśnašarhéraši. Fiskurinn yrši sķšan fluttur śt til Evrópu og hugsanlega Bandarķkjanna.“

Ferskvatniš ķ nįgrenni flśša er sagt vera lykillinn aš žessu vęntanlega eldi, en žar er aš finna talsvert af u.ž.b. 30 stiga heitu vatni, en žaš er kjpörhiti fyrrnefndra fisktegunda.

Tališ er aš fullbśin fiskeldisstöš kosti nokkur hundruš milljóna en bundnar eru vonir viš aš allmörg störf skapist viš hlżvatnseldiš sjįlft og annaš sem fylgir slķkri starfsemi. Gert er rįš fyrir aš framleišslan geti numiš allt aš 3.000 tonnum į įri.

http://mbl.is/mm/greinilegur/mogginn/bladid/bl_grein.html?grein_id=1336329


"Hann er einstök gersemi"

Ķ gęrkvöld var endurfluttur į rįs 1 žįttur žeirra Bergljótar Baldursdóttur og Jóhönnu Haršardóttur um ķslenska fjįrhundinn sem śtvarpaš var įriš 1995. Var žaš fjallaš um einstakt ešli og eiginleika hundanna og rakin saga žess aš nęstum hafši tekist aš śtrżma žeim um mišja sķšustu öld.

Žįtturinn er einn hinna vel geršu śtvarpsžįtta sem hafa veriš fluttir aš undanförnu undir nafninu „Śtvarpsperlur“.

Lķtiš hefur boriš į žvķ aš undanförnu aš vandašir žęttir hafi veriš geršir fyrir Rķkisśtvarpiš. Žó eru žar nokkrar undantekningar į og hefur Vķšsjįrlišiš stašiš aš nokkrum slķkum. Eftir aš lausrįšnir dagskrįrgeršarmenn voru slegnir af ķ nišurskuršinum hefur dagskrįrgerš hrakaš. Žaš er eins og allur neisti sé horfinn śr dagskrįrgeršinni og fastir žęttir oršnir steingeldir. Žaš er sagt stafa af žvķ aš fastrįšnir dagskrįrgeršarmenn séu žrautpķndir til hins ķtrasta og hafi lķtinn tķma til aš sinna öšru en daglegum störfum.

Ég hef einatt velt fyrir mér hlutverki Rķkisśtvarpsins og hvernig megi spara žar į bę. Žegar litiš er į sjónvarpiš kemur ķ ljós aš žaš er ķ raun stęrsta kvikmyndaleiga landsins. Munurinn į sjónvarpinu og öšrum kvikmyndaleigum er sį aš menn leigja sér myndir į öšrum leigum en sjónvarpiš trešur upp į įhorfendur žvķ efni sem stjórnendum žóknast.

Ķ öllum nišurskuršinum vęri rįš aš stytta dagskrį sjónvarpsins og skera viš trog kvikmyndirnar sem bošnar eru įhorfendum. Ķ stašinn mętti talsetja meira efni eša hreinlega verja fénu til vandašri śtvarps- og sjónvarpsžįttageršar. Žį dręgi śr įreiti enskunnar sem viršist į góšri leiš aš ganga frį ķslenskri tungu.

Meš sjónvarpinu varš eitthvert mesta menningarrof ķ ķslensku samfélagi sem um getur, jafnvel verra rof en varš meš innrįs erlendra herja įriš 1940. Hin myndręna framsetning hefur nś tekiš viš ķ ę rķkara męli af munnlegri frįsögn og mest efni er į ensku. Enskan bylur į hlustum fólks og skašar mįlvitund barna og fulloršinna. Aš vķsu skal višurkennt aš flest efni barnatķma sjónvarpsins er meš ķslensku tali.

Flestar menningaržjóšir setja tal viš erlendar kvikmyndir sem sżndar eru ķ sjónvarpi og Ķslendingar žyrftu aš hafa metnaš til žess aš haga sér eins. Telji žeir sig ekki hafa efni į žvķ er eins gott aš višurkenna žaš, stytta dagskrį sjónvarpsins og veita fjįrmunum ķ annaš.


Ętli slķmsveppur geti hjįlpaš Ķslendingum iš almenningssamgöngur

Pétur Halldórsson greindi frį žvķ ķ žęttinum Vķtt og breitt į rįs eitt ķ morgun aš japanskir vķsindamenn viš Sapporo-hįskóla hefšu fyrir skömmu gert athyglisverša tilraun.

Kornflögum, sem eru uppįhaldsfęša slķmsveppa, var rašaš ķ svipaš mynstur og śtborgir Tókķó. Skiliš var eftir autt svęši žar sem mišborgin var og ein slķmsveppsfruma sett žar. Sveppurinn tók aš teygja anga sķna ķ allar įttir og eftir nokkrar klukkustundir hafši veriš žróaš fullkomiš gangakerfi sem flutti nęringu til mišstöšvarinnar.

Gangakerfiš var svipaš žvķ mynstri sem lestakerfi Tókķóborgar byggir į. Ķ framhaldi af žessu hefur veriš žróaš įkvešiš reiknilķkan sem vķsindamenn halda aš geti komiš hönnušum samgöngumannvirkja aš gagni. Lķkaninu er hęgt aš beita til žess aš fylgjast meš umferš og haga almenningssamgöngum eftir žvķ hvernig hśn liggur.


Athyglisveršar minjar

Ķ dag baušst gestum Lęknaminjasafnsins į Seltjarnarnesi aš skoša Nesstofu undir leišsögn minjavaršar. Settumst viš hjónin į Orminn blįa og héldum į stašinn.

Safnvöršurinn gerši įgęta grein fyrir vęntanlegum framkvęmdum viš Nesstofu, byggingu nżs hśs handa Lękningaminjasafninu og varšveislu Nesstofu sjįlfrar. Ķ mįli sķnu vék hśn aš žvķ aš naušsynlegt vęri aš skilja į milli minjavenrdar og feršažjónustu. Nefndur var sem dęmi steinkofi eša bęr, sem hlašinn var ķ nįnd viš rśstir af meintum bę Herjólfs Bįršarsonar ķ Vestmannaeyjum. Engin dęmi hafa fundist um slķka steinkofa hér į landi. Ķ žetta fóru talsveršir fjįrmunir en rśstirnar sjįlfar liggja undir skemmdum žvķ aš ekki fęrst fé til aš varšveita žęr.

Nesstofa er afar merkilegt hśs. Hśn var byggš handa landlęknisembęttinu įriš 1763 og settist Bjarni Pįlsson žar aš. Hans naut ekki lengi viš og tók žį tengdasonur hans, Sveinn Pįlsson, viš keflinu.

Į žessum tķma voru reist nokkur bindingsverkshśs į Ķslandi: višeyjarstofa, fangahśsiš sem nś hżsir forsętisrįšherra, Nesstofa og Bessastašastofa. Einnig mį nefna Višeyjar- og Landakirkju. Nesstofa er fyrir żmissa hluta sakir langbest varšveitt.

Uppbygging safnareits ķ Nesi į Seltjarnarnesi veršur vafalķtiš til aš styrkja śtivistarsvęšiš sem žar er og ęttu svęšiš og safniš aš geta hlśš hvort aš öšru. Į žessu svęši veršur hęgt aš rannsaka og kynna starfshętti og ašstęšur fyrri alda og nįlgast jafnframt žau verkefni sem nśtķminn fęst viš.

Mišaldir Ķslandssögunnar virtust ekki svo fjarri į sokkabandsįrum mķnum. Sķšan er eins og holskeflur hafi rišiš yfir og sópaš żmsu meš sér. Žróunin hefur oršiš hröš og fortķšin fjarlagęist nś hrašar en įšur. Žess vegna er žaš vel aš menn beri metnaš til aš gera vel viš Nesstofu og huga aš sögu lękninga hér į landi.


Farsķmar geta bętt heilsu fólks

Ķ žęttinum Digital Planet sem er į dagskrį BBC, var greint frį žvķ ķ gęr aš japanskur vķsindamašur notaši farsķmann sinn til žess aš fylgjast meš mataręšinu. Vķsindamašurinn ber aušvitaš į sér farsķma eins og flestir Japanar. Žegar hann fęr sér eitthvaš aš borša tekur hann mynd af žvķ sem er į boršum. Hann sendir sķšan myndina til tölvu žar sem hugbśnašur greinir hvaš hann hafi boršaš og setur upplżsingarnar fram ķ lķnuritum sem aušvelt er aš lesa śr.

Japanski vķsindamašurinn getur žvķ gert rįšstafanir til žess aš breyta mataręši sķnu ef ķ ljós kemur aš hann hafi etiš of mikiš af kjöti, óęskilegum kolvetnum og sykri og aukiš gręnmetisneyslu sķna.

Žetta er einungis eitt af žvķ sem menn hafa lįtiš sér detta ķ hug til žess aš nżta farsķmana. Nś er žegar į markašinum hugbśnašur handa blindu fólki sem les skjöl og annar hugbśnašur gerir fólki kleift aš skoša liti į hlutum eša fatnaši, žótt žaš sé blint. Ķ Bandarķkjunum er bśist viš aš į nęsta įri komi į markašinn bśnašur sem žekki andlit fólks. Žį žarf blint fólk vęntanlega ekki lengur aš taka žįtt ķ gįtuleiknum sem margt sjįandi fólk hefur svo gaman af og kallast "Manstu hvaš ég heiti?". Ég svara žessari spurningu yfirleitt žannig: "Kynntu žig" og gildir žį einu hvort ég kannast viš mįlróminn.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband